Liepos 7-8 dienomis Varniuose 25-metį švęs vienas seniausių ir mėgiamiausių festivalių Lietuvoje – „Bliuzo naktys“. Į jubiliejinį siautulį šįkart įsisuks pakvaišę amerikiečiai „The Reverend Peyton‘s Big Damn Band“, Estijai pergalę „Eurovizijai“ kitados išplėšęs, o dabar visai kitokią muziką grojantis Tanel‘is Padar‘as. O artimųjų kaimynų sveikinimus perduos festivalio senbūvių ypač mylimi broliukai „Latvian Blues Band“.

„Bliuzo naktų“ organizatoriai ypač džiaugiasi, kad po kelių metų bandymo pagaliau pavyko iš gilaus kaimo Indianos valstijoje iškrapštyti ypatingą trijulę „The Reverend Peyton‘s Big Damn Band“.

Ši šeimyninės rangos grupė spinduliuoja pasiutusią, kone pankišką energiją ir kartu tai yra toks žavus vintažas, kad norisi juos įrėminti į nelakuoto medžio rėmelius ir kreivai pasikabinti sodyboje ant sienos. Tiesiai netiktų, – jie pernelyg netašyti, gerąja prasme.

„The Reverend Peyton‘s Big Damn Band“ Žemaitijoje, prie Lūksto ežero vyksiančiame festivalyje turėtų jaustis kaip namie. Jie – gamtos vaikai, įsikūrę toli nuo aplinkinių akių. Kaip tik ten trio siela Reverend‘as J. Peyton‘as, visų (net ir mamos) vadinamas tiesiog Revu, mėgsta išsitraukti savo tristygę, sumontuotą iš šautuvo. Nykščiu braukdamas per stygas jis sugeba dar ir prisitaikęs pokštelėti į taikinį. 

Kitos Revo gitaros – 1930-ųjų gamybos legendos, ar jų vėlesnės reprodukcijos. Masyvus barzdyla jomis groja taip kietai, kad publika negali atsiplėšti. „Mūsų muzika yra rankų darbo“, – teigia amerikietis.

Kartu su Revu grupėje – jo žmona Breezy Peyton, grojanti skalbinių lenta. Ji mūvi golfo pirštines ir metalinius antpirščius. Bet koncerto metu taip įsijaučia, kad po jo įspūdingai suvarytus Breezy darbo „instrumentus“ jau galima pamatyti ant prekystalio gerbėjams skirtoje atributikos palapinėje.

Trečiasis grupės narys – Max‘as Senteney‘us, – jis naudoja nedidelį būgnų rinkinį, papildytą penkių galonų plastikiniu baku, kuriame instaliuota būgno aparatūra. Max‘as mėgsta sakyti, kad jie – vienintelė roko grupė bliuzo pasaulyje, savo perkusines partijas sutalžanti ant kibiro.

Nepaisant jų autentiškumo keistumo, „Big Damn Band“ per metus surengia apie 250 koncertų. Dažniausiai tai vyksta Amerikoje ir Kanadoje, bet kartais, tarkime, dėl jubiliejinio festivalio, trijulė persikelia per didžiąją balą.  

Valstijose „Big Damn Band“ – pagrindiniai bliuzo festivalių atlikėjai. Be to, jų muzika artima ne tik bliuzmenams, bet ir baikeriams. O vieną kūrinių savajame šou naudojo JAV televizijos laidų superžvaigždė Jerry Springeris.

Naujausias jų albumas „The Front Porch Sessions“ pasirodys kovo mėnesį. „Neturėjau labai didelių planų, užėjęs į studiją, atsinešiau kelias naujas dainas ir porą senų, kurias vis norėjau sugroti, –  pasakoja Revas. – Pradžioje maniau, gerai – gal pabandysiu ką nors iš jų perkrauti, gal įrašysiu kokį singlą. Bet muzika netikėtai pradėjo gyventi savo gyvenimą. Ir kai pagaliau viskas buvo baigta, didžiavausi savimi kaip niekada. Man tai buvo gera pamoka neužsikuisti su išankstinėmis mintimis ir planais.“

Vertėtų pridurti, kad pastarosios dainos gimė ypatingoje vietoje. „Toji studija stūkso seniausių Indianos tuopų pavėsyje, šalia – kapinaitės, o už jų dunda traukinių vagonai. Tiesą sakant, įraše tikrai galima girdėti prabildantį traukinį. Beje, studija yra įrengta senoje bažnyčioje, jos pagrindinėje salėje, todėl tas klaidžiojantis aidas, kurį girdėsite albume, yra ne kas kita kaip senutis šventovės kambarys, – juokiasi Revas, mėgstantis natūralumą. – Man  tiesiog patinka dalykai, kurie atrodo amžini, bet ne seni.“

Pačių „The Reverend Peyton‘s Big Damn Band“ dinamika bėgant metams tik auga. „Jeigu aš nueinu pasiklausyti kokios nors atlikėjo, ir matau jį tiesiog stovintį įbestom kojom ant scenos ir dainuojantį savo dainas, jaučiuosi įžeistas. Tai nėra pasirodymas. Man reikia žinoti, kad tu gyveni savo daina, ne tik ją atrajoji. Nemanau, kad atlikėjai turi atrodyti taip, lyg būtų kur kas kietesni, nei publika. Aš esu toks pats Revas ir scenoje, ir gyvenime. Gal kartais kiek „frykiškas“, bet toks jau aš, nežinau, kaip reikėtų atskirti tuodu vaikinus“, – sako grupės lyderis.

Na, o „Bliuzo naktų“ artistų palapinėse už scenos verda atskiras gyvenimas, – ten jie visi susipažįsta, net tampa gerais draugais ir sukuria bendrų projektų. Šią vasarą festivalio užkulisiuose su patrakėliais amerikiečiais galės susitikti geri Baltijos šalių bičiuliai: estas Tanel‘is Padar‘as ir „Latvian Blues Band“.

Padar‘as Europoje išgarsėjo 2001-aisiais, kai su Dave’u Bentonu atliko dainą „Everybody“ ir laimėjo „Euroviziją“. Tai atnešė pergalę Estijai. Tačiau dabar Tanel‘is ir jo muzika – visiškai kitokie. Tautuiruotas blondinas užsiaugino ne tik raumenis, bet ir didelę armiją gerbėjų, sukūręs savąją bliuzo grupę. Liepą „Tanel Padar Blues Band“ pasveikins „Bliuzo naktis“.

Savo ruožtu seni festivalio draugai – latvių bliuzmenai šiemet ruošia ypatingą staigmeną. Kaip „Latvian Blues Band“ ketina pasveikinti lietuvių publiką jubiliejaus proga, organizatoriai jau žino, tačiau paslaptimis žada pasidalinti kiek vėliau.

Šiuo metu  „Bliuzo naktų“ rengėjų dėmesys sutelktas į festivalio stendą Vilniuje vykstančios Knygų mugės Muzikos salėje. Ten apsilankę galės įsigyti bilietų į „Bliuzo naktis“ su 10 procentų nuolaida. Taip pat pigiau kol kas kainuoja ir bilietai į unikalios gitaristės Leni Stern koncertą Vilniaus gyvos muzikos klube „Tamsta“. Egzotiškų ritmų ir autentiškos dvasios projektas „Leni Stern African Trio“ sostinėje klausytojus džiugins balandžio 5 dieną. Šį koncertą taip pat pristato „Bliuzo naktys“.